- apytikriai
- приблизительно; примерно
Lietuvių—rusų kalbų žodynas . 2014.
apytikriai
Смотреть что такое "apytikriai" в других словарях:
apytikriai — apýtikriai prv. Apýtikriai suskaičiúoti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
nuomona — sf. (1) KBII86; MŽ, numona žr. 1 nuomonė 1: Be numonos N. ◊ ant nuomonos pagal nuojautą, apytikriai: Ant nuomonos ką daryti K. Ant netvirtos nuomonos veizdmi R31. iš nuomonos LsB217 apytikriai, iš akies … Dictionary of the Lithuanian Language
apgraibiai — apgraibiaĩ adv. apytikriai, maždaug: Apgraibiaĩ, atsimenu, pardavojo silkes po kapeiką Šts … Dictionary of the Lithuanian Language
aplamas — 2 ãplamas, à adj. (3b) 1. paviršutiniškas: Darbas jo visas ãplamas, t. y. aplamu, paviršutiniai apdirba jis darbus, pusiau kone J. aplamaĩ adv.: Aplamaĩ dirba jis J. Aplamaĩ (atmestinai) padirbo, kur dabar dėsu Krš. | Galėjau aplamai… … Dictionary of the Lithuanian Language
apmesti — apmèsti, àpmeta, àpmetė 1. tr. metant apdėti, apkrauti iš viršaus: Vaikiai su mergoms bevaliūkaudami àpmetė daržingalė[je] su šienu šlajikes Šv. Apmetė duobę šakom Gs. Buvau su žemėms àpmestas (apverstas) Grg. | prk.: Dvariškiai beveizdint… … Dictionary of the Lithuanian Language
artutinai — artutinaĩ adv. Š apytikriai: Magelanas galėjo įvertinti, net artutinai, savo turto dydį rš … Dictionary of the Lithuanian Language
daugmaž — daugmàž adv. maždaug, apytikriai: Lig dvaro būs daugmàž pusė kilometro Krkl. Tu daugmàž tokio ūgio kaip brolis Kltn. Tik daugmaž paskaičiavo, o ne viską Jnš. Daugmàž tiko Gs … Dictionary of the Lithuanian Language
diferencialas — diferenciãlas sm. (2) 1. J.Matul mat. bet koks nepriklausomo kintamojo dydžio prieauglis; pagrindinė priklausomo kintamojo dydžio prieauglio dalis, apytikriai nusakanti šio prieauglio reikšmę. 2. tech. mechanizmas, leidžiantis mašinos ratams… … Dictionary of the Lithuanian Language
higroskopas — higroskòpas sm. (2) TrpŽ prietaisas, apytikriai rodantis oro drėgnumo kitimą … Dictionary of the Lithuanian Language
jausti — 1 jaũsti, jaũčia (jaũta ž.), jaũtė tr. BŽ614; R118, M 1. justi išorinius ir vidinius dalykus: Oro permainą aš savo kauluose jaučiu P.Cvir. Jis nieko nebejaučia, nieko nebegirdi rš. Aš jaučiù vėją pučiant K. Aš jaučiù skaudėjimą K. Nejaučiu … Dictionary of the Lithuanian Language
koks — koks, ià pron. (3), koks, ia (1), kõks, ià (4) K; R, koksaĩ K; SD73, R 1. inter. tiesioginiuose ir netiesioginiuose klausimuose: Kõks oras? K. Kokiam̃ krašte jis gyvena? Rs. Su kokiu arkliu atvažiavo? Klvr. Kokiẽ gi (kas gi) čianai eina? Ėr … Dictionary of the Lithuanian Language
